tilventi

tilvénti, -ẽna, -ẽno 1. intr. rėkti (apie tilvikinius paukščius): Tilvikas tilvẽna, t. y. gieda J. [Stulgių] patinėliai tilveno, žingsneliais bėgiojo, sparnelius rietė sp. 2. tr. daug valgyti ar gerti: Aš tilvenù, t. y. geriu arba valgau daug kaip tilvikas J.